Už lango Sibiras. Kol dar šiltoje patalpoje esi, tai šilumos lyg ir užtenka. Aišku nekreipiant dėmesio, kad elektrinis radiatorius nustatytas ties 28 laipsniais, o lūpos vis tiek pamėlusios. Kojos šąla. Rankos apskritai nepameni, kada šilumą matė. Visgi, nėra taip blogai, kai akimis įsisuki į skersvėjo šokdinamas snaiges. Nėra, ko skųstis, kad žiema šalta – geriau mėgautis vaizdu. Ir greit suprasi, kad grožis ne už dyką.
Ne visi per tokį orą turim, kur šiltai pasislėpti iki pavasario. Ir tokių už savo lango sutikau ne vieną pamėlusį, pažaliavusį, pasipūtusį, su šventojo aureole. Jie šoko šaltyje, bet atrodė linksmi. Stebėjau jų elgesį susižavėjusi. Akimis gaudžiau kojų grakštumą, kol pradėjo temti. Padariau keletą nuotraukų, tai galėsiu akį užmesti net naktį.
Ryt vėl su pasipūtėliais susitiksiu ir už gyvenimišką spektaklį lašinių jiems duosiu.
Prijaukinti mažieji draugai maisto į ta pačią vietą sugrįžta kasdien. Keisčiausia, kad visada lygiai tą pačią valandą, kaip ir pirmą kartą. Labai smalsu, kaip jie laiką skaičiuoja. Laikrodžio juk neturi…
Neradę maisto įprastoje vietoje, jie tupi netoliese ir laukia. Neskrenda kitur ieškoti. Šaltyje skraidyti reikia daug energijos. Tad, jei vieną kartą prisijaukinai, esi už juos atsakingas visą žiemą. Pamirši palikti trupinių, nebepamatysi jų draugiškų akių – alkani sušals per naktį.
Iš viso būrio viena zylutė buvo labai drąsi ir smalsi. Išsiskyrė ir savo išvaizdą – turėjo baltą aureole ant juodos galvos. Kadangi dar nežinojau, kad tai mėlynųjų zylių rūšies ypatumas, pavadinau ja Šventasis. Neapsigavau taip pavadindama, jis pirmasis surado mano paliktus lašinius ant palangės ir kitiems apie laimiki pačiulbėjo. Jis drąsiai kirto lašinius ir vis cypsėdamas stebėjo aplinka, mat visai netoli klaidžiojo alkanas katinas. Pavojinga lesti ant pirmo aukšto lango.
Mėlynoji zylė. Kakta, skruostai ir antakiai balti. Viršugalvis, sparnai ir uodega mėlyni. Sparnai su balta juostele. Nugara pilkai žalia, kaklo užpakalinėje dalyje balsva dėmė. Apatinė kūno pusė geltona, išilgai krūtinės eina neryški juosva juostelė. Snapas tamsus. Kojos tamsiai pilkos. Patelė blankesnių spalvų. Jauniklių viršus žalsvai rusvas.
Viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, melsvo atspalvio spindesio. Nugarinė dalis gelsvai žalia. Skruostai balti. Pakaušyje balta dėmė. Sparnai melsvai pilki su šviesia skersine juostele. Kūno apatinė pusė geltona, tik gerklė, juostelė per krūtinės ir pilvo vidurį ir pauodegys juodi. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, o ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški. Sveria 16-17 g.






