Paradas „Už lygybę“ nereikalingas.
Kiekvienas laisvas pasirinkti, kaip jam nugyventi savo asmeninį gyvenimą. Seniai praėjo laikai, kai moterys pagal tėvų valią buvo ištekinamos. Taip pat seniai praėjo ir matriarchato laikai. Tuoktis ir kurti tradicinę šeimą irgi niekas neverčia. Asmeniniame gyvenime palikta visiška laisvė elgtis ir gyventi taip, kaip kiekvieno sąžinė sako.
Pasuku laiką porą dešimtmečių atgal ir ryškiai prisimenu, kaip buvo smerkiamos nesusituokusios, bet kartu gyvenančios poros. Šiandien į nesusituokusius žiūrima panašiai, skirtumas tik vienas, kad į akis mažiau bado. Norintys gyventi be santuokos įžadų nei tuomet, nei tuo labiau šiandien nelakstė/o gatvėmis šaukdami apie savo laisvę. Jie gyveno ir gyvena taip, kaip jų sąžinė leidžia. Ir tai rodo jų vidinę laisvę, kurią pirmausiai žmogus turi surasti su pačiu savimi. Būdami kartu jie laimingi ir čia nereikalingas masės pritarimas.
Noras išeiti į gatves, tik parodo, kad esi silpnas ir be kitų palaikymo nieko negali. Ir tai yra dėl to, kad pats nesi tikras, tuo ką darai. Nesi laimingas dėl to, koks esi ir kuo esi.
Paradas bereikalingas, nes netikintys, jame skelbiamais laisvės “naujadarais”, nepradės po parado į juos kitaip žiūrėti.
Man labai patiko mintis apie tai, kad paradas rengiamas, kai “kad esi silpnas ir be kitų palaikymo nieko negali”. Panasu, kad tai daznai galioja ir kitiems renginiams.
Nelabai supratau prie ko cia toks paveiksliukas prie straipsnio prikabintas…
Straipsnio nuotraukoje paryškinti žodžiai pabrėžia, kad ne tik kalboje(kuri kiekvienam reikalinga), bet ir visose gyvenimo situacijose prigyja tik tie dalykai, kurie išties reikalingi ir be kurių neįmanoma išgyventi.Ir tam, kad prigytų būtinas tęstinumas. Tradicinės poros kuria naujas kartas.