Gegužės 9-oji Vilniuje paminėta eisena Vilniaus Vrubleskio gatve palei Katedros aikštę. Prisimindami išsivadavimą iš fašizmo susirinkusieji kukliai į dangų kėlė Rusijos, Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos vėliavos spalvų balionus.
„Tuo tarpu iš abiejų gavės pusių išsidėstę kelios dešimtys patriotiškai nusiteikusių protestuotojų Lietuvos rusų sąjungos organizuotą Gegužės 9-osios minėjimą palydėjo šūksniais „gėda“ ir primindami sovietų armijos nusikaltimus Lietuvai.“ – pranešė „15 min“
Šis istorijos įvykis Lietuvoje kursto susiskaldymą tarp čia gyvenančių žmonių.
Vieniems eisenai leidimo išdavimas yra išdavystė, nes ta pati raudonoji armija netrukus okupavo Lietuvą . Kiti mini šią dieną, nes jaučia žmogišką pagarbą tiems, kurie kovojo prieš fašizmą. Jų argumentas - juk Lietuva irgi buvo išvaduota nuo fašizmo.
Iki šiol nesusimasčiau, kas teisūs, o kas ne. Nes niekad nesigilinau į kažkokią gegužės 9-tą. Istorijos pamokose perskaičiau tai lyg pasaką ir pamiršau.
Draugas sekmadienį pasiūlė jį palydėti iki Antakalnio kapinių. Sutikau, jei važiuosim motociklu. Pasigavau sau laisvą vėją ir netrukus skaičiau akmeninių knygų vienpusius lapus. Perskaičiau ne vieną lietuvišką pavardę Karių, kurie mirė gindami mus lietuvius. Jie buvo tokie pat lietuviai, kaip ir mes. Ir jie atidavė brangiausią, ką turėjo – gyvybę, laisvę į savo gyvenimą. Negaliu jų paklausti ar laisva valia tai darė, ar ne, bet tai visai nesvarbu. Svarbu tik tai, kad Jie ten stovėjo tam, kad mes negyventume iškreiptame fašizmo veide.
Štai todėl ir nesmerkiu tų, kurie bent kartą metuose neša po tulpę. Ir pati nešu gelę. Negi tai per daug už prarastus savų žmonių gyvenimus?
Neapykanta nieko nesukursi. Todėl nesuprantu principų, dėl kurių pamirštama sustoti prie savų ten (kovos lauke) atgulusių. Tai kvaila.
Tiems, kurie laiko save turinčiais teisę šaukti apie gėdą, norėčiau paklausti – Kur šią naktį ilsėjotės? Namie? Buvo ramu? Tai kokią turit teisę smerkti, kaltinti už pagarbą žuvusiems, kai nerizikavot nė vienu savo plaukeliu?
Jei klausyti jūsų, tai reikėtų pamišti dar gyvus tėvus, kurie privalomą karinę tarnybą atliko okupacijos metais.
