Nieko nėra gražiau už ką tik iš miego pabudusią merginą, kuomet aplink jos veidą krintą šelmiškai susivėlę ir į garbanas sulipę plaukai. Kodėl? Nes tai ne popierinė lėlė, žvelgianti iš žurnalų, ekranų. Ir ne kalėdinis eglutės žaisliukas. Ji tikra. Ne dirbtinė.
Tik neaišku ar prieš akimirką ji miegojo ar ne, nes visada taip atrodo. Susivėlusi, strazdanota, bet graži. Kaip prieštaringa? Lyg laukinė – neatrasta ir nepažinta. Nepasiekiama – gyvenanti savo sapnuose, svajonėse, mintyse. Vyrai kiekvieną dieną jai meldžiasi ir gyvenimus svajoja tik jai atiduoti. Ir tai tik dėl išsidraikiusių plaukų sukeliamų asociacijų. Nes ji turi tai, ko visą gyvenimą ieško kiekvienas planetos vyras ir bando suprasti Veneros gyventojos. Ji žino ir jaučia, ko nori vyrai, bet gyvenime labiau už juos vertina save.
O juos ir traukia tai, kad ji nenuspėjama. Kitokia nei įprasta. Kam nesinori sužinoti paslapties? Stebina dar ir tai, jog laukinukė neslepia savęs po stereotipų ir pudrų devyniais sluoksniais, o duoda laisvę savo moteriškumui. Ir svarbiausia uždega natūralų norą ją užkalbinti ir paklausti – ką įdomaus veikė prieš minutę, kad net nesvarbu, kaip išsidraikę plaukai ? Apie ką galvoja? Nebelieka vietos baimės sukaustytam dirbtiniam “Labas, kaip sekas?”
Laukinės strazdanės šukuosena nepriklauso jokiai madai. Esi tokia iš prigimties arba ne.
O tai, kad šiais metais mados kilimu žygiuoja susivėlusios ir lyg iš saldaus miego ar svajonių pabudusios moterys, tėra sutapimas. Jis tik dar kartą patvirtina, kad nieko nėra tobuliau už netvarkingas garbanas. Nes jomis pridengti trys damos ginklai: žavesys, paslaptingumas ir išmintis. Proseneliai jau seniai tai pastebėjo – “garbanota iš pasiutimo “.
