Oro uoste konfiskuoja kosmetiką. Susinervinu. O vyras priekaištauja, kad esu mažvaikė. Deduosi į lagaminą plaukų džiovintuvą, brangusis po valandos ramaus aiškinimo užkimsta. Išsakau savo nuomonę dėl negražių batų – savaitę primena, kad užsiimu moteriškom nesąmonėm. Skubėdami bėgam į traukinį ir pametam bilietą. Vėl aš kalta – turėjau tuo pasirūpinti.
Grįžau, pasiguosiu draugei. Ji irgi su vyru keliavo. Nespėju graudžios minos nutaisyti, nustebina pirmas klausimas – ne apie kelionę ji klausia, o ar nesipykom su brangiausiuoju. “Ką tai reiškia”, - tyliai per mintis suku klausimą.
Ogi tai, kad šis karas tarp porų amžinas. Tik vieni dėl to skiriasi, o kiti pasidaro sau pramogą. Nepakeičiama pramoga – 5 minutes būni įsižeidęs, po to dar 5 rodai, kad pyksti. Iš to gimsta susitaikymas – tikra euforija. Gyvenimo monotonijoje įkalinti jausmai vėl ištrūksta į laisvę. Kai taip karšta, skirtis jau niekas neprivers. Išmokti naudotis šia situacija paprasčiau nei spaudžiančius batelius nešioti. O tuomet sėkmė tavo trapiose rankose.
“Banalu. Visiems taip būna”, – lyg elektros laidais ataidi vyriškas balsas. Ir toliau kitos pramogos laukiam.
Radau pazistamu minciu
Drastiska, taciau kas tiesa, tas ne melas apie mus moteris
Vyrams tai atrodo nepakeliama – bet tai ne kaprizai.Ir vieni, ir kiti be savų “kaprizų” būtume belyčiai.
Vyrai ir moterys, tai kaip diena ir naktis. Jie i moters poelgius ziuri per savo prizme ir niekaip negali suprat, kodel tos moterys sugeba surasti problemas ten kur ju jis net nesurastu per padidinamaji stikla. Va taip ir gimsta “kaprizai”
Kas mums moterims svarbu – vyrai nesupranta
Vyrai ir moterys yra skirtingi, bet gerai, kad randam bendra kalba 
Kartais, kai matau, kad bus karas, nes nė vienas nesiruošia nusileisti. Įsižnybiu sau – kol skauda pamirštu principus. Ir tai išgelbėja visą situaciją. Bent jau man užtenka šitaip “garą nuleisti” ir po to jau kitaip į viską pažiūriu.
Tu maža kvailiukė
))))
O rašai tikrai gerai. Išaugsi gal į rašytoją
Ačiū, stengiuosi