Už lango pakvipo pirmas lietus – gal jau tikrai vasara? Amžinas klausimas, ką veikti?
Į lauką nosies neiškiši, nebent apsiavus guminius batus. Priešais sofos ekraną varnas skaičiuoti ar į pelę įsikibus pilvą glostyti? Nuobodu. Galima ir taupant pinigus vakarą leisti – prisiminus senolių patirtį lietaus vandeniu rūbus skalbti. Tik, kas gausis ? Jei skylės rūbuose, užsiėmimas – sinoptikus keikti. O gal žvakę užsidegus elektrą taupyti? Čia jau nauda dviguba – prieš kaimynus stilingas atrodysi ir turėsi laiko susimąstyti, kaip prie žibalinės reikėtų gyventi. O dar ir romantika aptūrėsi.
Labai romantiškai lyja – smarkiai už lango daužosi, ugnimi dangų bučiuoja. Smagus spektaklis ir kol kas nemokamas. Tai kam taupyti? Juk tik kai lyja, galima į Prancūziją per pusvalandį su guminiais nukeliauti. Nemeluoju! Apsiaviau guminius ir štai po pusvalandžio jaučiu namuose prancūziškai kvepia.
Ir po balas pabraidžiau, kol iki parduotuvės nusitaškiau šokolado ir sviesto. Viską grįžusi ištirpdžiau su cukrumi ir vanile. “Laikas taupyti – juk dar tik vasaros pradžia, kol javai užaugs”, – prisiminiau močiutės ramų toną. Todėl ir miltų į saldėsį įbėriau tik tiek, kiek telpa į abi saujas. O, kad prancūziška prabanga dar ir puri būtų, penkis kiaušinius įmušiau. Juos būtina švelniai išskirti, tik tada vienas kitą susitikę papildys.
Štai ir guminiai spėjo nuo lietaus nudžiūti ir keliaujant pyragas ant stalo garuoja. Labai paprasta iki Šokoladinės Prancūzijos nukeliauti.
