Pokalbis dėl darbo – “Pasižadėk, kad neturėsi vaikų!”

Atvykau į pokalbį dėl darbo.Vos per trisdešimt metų turinti būsima viršininkė tardo:

- Turit vyrą? Ištekėjusi? Turit vaikų? – dar balsui erdvėje nenutilus nusišypso ir priduria: – Šie klausimai tik tarp kitko.
- Vaikų nėra, tik vyras, – šiek tiek pasimetusi atsakau.
- A,.. tai vaikų tuoj norėsit? – pro sukąstus dantis vėl pasigirtą smerkiantis balsas.
- Mm.., – įkalu tvirtą žvilgsnį lyg į priešą.
- Mums reikia darbuotojos, kuri neišeitų po pusmečio ar metų! – griežtai  šaltu tonu nukerta viršininkė.
Nespėju nė lūpų praverti, kai tardytoja pradeda dėstyti:
- Jei nori čia dirbti, turėsi man įsipareigoti! Įstatymiškai aš tavęs nepriversiu pasirašyti pasižadėjimo, kad bent jau du metus neturėsi vaikų. Kitaip priversiu – bent žodžiu, – pažvelgia primerkusi akį ir rėkiančiu balsu klausia: – Ar aišku?!
- Aš…, – vėl  mane nutraukia ir dabar prasideda aiškinimas: – Suprask! Įmonė į tave investuoja, todėl negalime leisti, kad pasitrauktum. Vaikų du metus neturėsi.
- Ponia, aš jums dar nedirbu, – atsistoju ir išeinu.

Jei su tuo susidurčiau tik vieną kartą, tai galvočiau – “kas per storžieviškumas”? Tačiau šis atvejis nėra nei išgalvotas, nei pavienis. Jis atspindi kreivą, bet ne tik darbdavių, mąstymą.

Bet šį kartą ne apie tai,  kas – blogas, o kas – geras. O apie tai, kad tokiems viršininkams nedirba kūrybingi, savarankiški, savimi pasitikintys žmonės. Juk būtent tokie žmonės patraukia ne vienkartinius klientus. Šie ir yra verslo sėkmė. Taigi, išvada viena – nėra darbo, kuriame būtų reikalingi nesavarankiški, nekūrybingi ir baikštūs darbuotojai.

“Paklusnus darbuotojas – tikra dovana. Jis neprieštaraudamas vykdys visus darbdavio įsakymus”, – sakys ne vienas. Ir tai tiesa. Jis atostogų eis tik tada, kai jam pasakys, kad dabar tinkamas metas. Iškals žodis žodin tekstus. Man primena vaikų darželį.

Tik kiek tokių darbų yra, kur darbdaviui reikalingas ne mąstantis žmogus, o aklas ir kurčias šunytis? Ir ar atostogų sąskaita verslininkai uždirba turtus? O gal iškalti ir dirbtinai surepetuoti tekstai kaip aitvarai, jiems suneša turtus?

Štai valdžia tuo tiki – mamos su vaikais ir pensininkai padės valstybei suklestėti. Ne įstatymas, o nevykęs juokas vaikams.