Skyrybos sulaužo visas svajones. Nekenti savęs. Erzina žmonės. Ir blogiausia – ilgam įstringi beprasmiškumo mintyse. Vieno tesinori – susisupti į minkščiausią pledą ir raudoti. Gailėti visko, kas buvo ir ko nespėjo būti. Pykti. Daiktus deginti.
Kažkodėl žmonėms patiems susigalvoti, kaip išreikšti nusivylimą santykiais, čia pritrūksta fantazijos – pasitarnauja matyti filmai. Pamenu, grįžtu namo, o prie laiptinės durų pasitinka kojinės, apatiniai, kelnės, diržai… Laimei, ne mano. Ir tas vaizdelis per visus šešis laiptinės aukštus. Tik dabar pagalvojau, kad šimtus kartų toje pačioje situacijoje skirtingi žmones elgiasi taip pat. Tik dėl to, kad valdo emocijos ir protas kažkur tą pačią akimirką išgaruoja. Vėliau bus gerai – gyvensi.
Dramatiška ir nulis naudos. Aš tokiu atveju siūlau griebtis kito šiaudo - praleisti raudų ir pykčių stoteles ir iškart gyventi. Kad ir ieškoti tinkamesnio kaimyno, žmonos, vyro, meilužio. O jei mintys vistiek nepaleidžia, laikas gyvenime avantiūroms. Ir nepradėk nosies krapštyti! Tikrai! Juk kai indas sudūžta, nepuolam jo klijuoti, o įsigyjam naują. Nevykęs pavyzdys? Gal… Tuomet siūlau sudaužyti brangiausią indą ir suklijuoti. Ar jis dar bus toks pat vertingas? Brangus? Praktiškas? Nepakeičiamas?
Skambutis į duris ir įsitikinau – ne visi puola raudoti, yra ir gyventi mokančių. Malonios išvaizdos vyras pasiteiravo ar niekas neparduoda buto ir pridūrė, kad skiriasi su žmona ir iš namo nori kraustytis į butą už milijoną. Nustebau dėl tokios išpažinties, o jis nepasimetė. Tik drąsos įgavęs pasiteiravo, kad jau jeigu būsim kaimynai, gal galėtų pažiūrėti mano buto išplanavimą. Puikiai užuodžiau avantiūrą po kurios sekė akies mirktelėjimas. Ir atšoviau – ” Kol draugo nėra namie, nepažįstamų nepriiminėju”. Net ir tai neatšaldė herojaus entuziazmo – atkišo vizitinę ir smūgiavo, – “Gal kada arbatos, kol aš laisvas?”
P.S. Jei dar sugrįžus prie to paties indų daužymo, tai kai geriau pagalvoji – ne iš pykčio juos daužom, o dėl malonumo. Juk negalim (bijom, moralė neleidžia, nedrįstam, įstatymai baudžia) į snukį trenkti tikrajam kaltininkui. Jei kas teisinasi kitaip – akivaizdžiai meluoja. Ir aš griežtai prieš bet kokį smurtą. Visgi lėkštes daužyti labai malonu.
Puikus straipsnis
Nors mano manymu reiktu ne tik indus dauzyt… dar ir koki automobili 
Birute!!! Kas ten per laiptines pas mus vaiksto???Aferistas!!! Normalus zmogus apie savo pinigine taip naglai ir pigioai nekalbetu!!!! Tikrai tikejosi atlikti savo darba!! Cia toks senai kazkada atejo pas mociute su naminem slepetem ir pasake kad naujas kaimynas, Prase 50lt remontui! … ir ka gi tu manai? mociute jam dave!! Paskui mama sake kad pazystamu laiptine (kitam rajone) irgi buvo aplankes..
P.S. patiko ir man straipsnis
Šį kartą tai nebuvo aferistas, o tik buto arba pažinties ieškantis vienišius.