Savaitgalį iš pažįstamo išgirdau netikėtą nuomonę: “Geriausia turėti keturis arba penkis vaikus. Trys vaikai – tu visus pažįsti. Keturi – jau tave žino. Penki – patys auga. O kai vieną ar du turi, perdėtai rūpiniesi ir dėl menkiausios smulkmenos eini iš proto. Nei pačiam ramu, nei vaikui gerai”. Tai buvo reakcija į spaudoje pasirodžiusį straipsnį “Gausi šeima: senamadiška ar modernu?”. Požiūris nuskambėjo labai žaismingai, bet kaip tik dėl jo ėmiau mąstyti: ” Kur tas modernumas? Ir kodėl gausi šeima moderni, o vieną vaiką auginanti – ne?”
Dar vakar po langais kaimynų vienturtis berniukas vedžiojo šunį. Kalbino jį, ir tempė už pavadėlio, kad šis nekreipia jokio dėmesio, o toliau uostinėja žolę. Tas pats vaizdas, lyg užstrigusi filmo juosta, kartojasi kasdien ir nepriklausomai nuo metų laiko.
Tuo tarpu šalia stovinčio namo kiemas ištisus metus netyla nuo vaikų šurmulio. Čia kiemą valdo dvi viena prieš kitą gyvenančios gausios šeimos: 3 mergaitės ir 5 berniukai. Šią teritoriją pažymėčiau – “Ypatingai pavojinga!”: skraido sniego gniūžtės, vandens žarna, o į balkoną veržiasi būrys, bendrauti norinčių, sesių. Klausimai ne vaikiški: “Kokias kalbas moki? Kada tekėsi? Ar žinai, kur yra Himalajai? O Švedijoje ar esi buvus?” Be to kiemas dažnai virsta kino teatru, knygų muge, sendaikčių turgumi. Gatvėje praeiviams kabo skelbimai.
Man pirmas atvejis akivaizdžiai primena ne šiuolaikiškai ar moderniai augantį vaiką, o viduramžių dvaro berniuką, kuris aprūpintas daiktais, tėvų dėmesiu. Tačiau tokiam vaikui saugu ir gera tik tarp namų sienų. Modernumo čia ir su žiburiu nerasi. Antru atveju komunikacija, informacija, bendravimas iš vaikų veržiasi per kraštus. Kaip tik tuo visuomenė šiandien ir gyvena. Todėl tie, kurie teigia, kad gausi šeima – nemodernu, toliau savo nosies nemato.
Bet grįžkim prie būrio brolių ar sesių. Sakysit, nėra bėdos, jei augi ir vienas. Nes bendrauti galima su draugais, klasiokais. Tik jei draugui smėlio dėžėje iš kastuvėlio pataikai į koją, nėra būtinybės atsiprašyti: juk kartu negyvenam, tad nieko tokio, jei daugiau niekada ir nebebendrausim. Su broliu ar sese tai niekaip nepavyks, turėsi ieškoti būdų, kaip susitaikyti. Juk neišsikraustysi. Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip vaikai mokosi lankstumo ir bendravimo. Kaip tai susiję su modernumu? Mokėjimu bendrauti ir supratimu, kad pasaulis nesibaigia sulyg nosimi.
Sveiki visi. Turiu toki pastebejima: kadangi ir pats augau ne vienas seimoje, musu buvo 5. Visko buvo ir pestyniu ir mustyniu, praskeltu kaktu , nubrozdintu keliu, bet augome visi kartu. Bendravimas kaip bebutu, islieka pirmoje vietoje, nes kaip tu gali su kitais bendrauti ir mokyti, jai pats nezinai, kaip teisingai tai daryti. O visa tai ateina is seimos, ar bendrausi nuosirdziai, ar busi kaip tas zmogus, kuris vaikysteje buvo vienas, be sesiu ar broliu. Juk draugai nevisada buna patys geriausi is kuriu galima mokytis?
Kai perskaiciau jusu nuomone, supratau kad tingiu pasvarstyt sia tema, gal papriestarauti, nes norisi tiketi kad tai tiesa. Taciau paskui atejo klausimas: o kaipgi buti neturtingai seimai? Ar vaikams lengviau kartu bedas pergyvanti, o ar tevams papildoma “burna”(atsiprasau uz toki palyginima)?
Sutinku su mintimi, kad bendravimo pirmiausiai išmokstame šeimoje. Išmokstame natūraliai matydami vieną ar kitą situaciją. Apie tai rašau ir savo komentare. Draugai? Daug išmokstame ir iš jų. Ir nebūtinai aklai sekdami jų pavyzdžiu. Tik vaikui, kuris neišmoksta bendravimo dar šeimoje, labai sunku susirasti draugų.
Jei šeima neturtinga, tai manom, kad gyvenimo nėra. Dažnai taip mano aplinkiniai, o ne patys vaikai turintys daug brolių ir sesių. Būryje visada smagiau ir saldainius valgyti, ir nubrozdintą kelią gydyti. Prisiminiau pažįstamos situaciją: aštuonerių metų mergaitė gavo iš tetos saldainį. Bet nevalgė jo, o įsidėjo į kišenę O kai teta paklausė, kodėl ji to saldainio nevalgo, mažoji atsakė, kad grįžusi pasidalins su dar dviem broliais.
Jei apie gausią šeimą kalbėtų ekonomistas, tai pateiktų skaičius arba nubraižytų kreivę, kiek kiekvieno vaiko išlaikymas tėvams kainuoja. Kaimynai sakytų, kad dar viena burna prisidės. O patys tėvai(kalbu tik apie atsakingus ir rūpestingus tėvus) tiesiog rūpinsis ir mylės.