Nepaisant to, kad dvikovos dėl damų – praeitis, mes, dailiosios lyties atstovės, tiesiog einame iš proto matydamos, kaip vyrai mums asistuoja. Kas ką besakytų ir kur tai benutiktų, vistiek tai yra žavinga. Ir ne tik – neįmanoma likti abejingai! Labai įdomu, kaip gi ta dvikova pasiseks? Kaip tik tokioje situacijoje atsidūriau savaitgalį, kai trys vyrai, dalyvaudami enduro varžybose (“Moto devynios” komandinės enduro varžybos), pasivadino mano tinklalapio vardu (O jis man du kartus brangesnis už tikrąjį mano vardą. Dėl to, kaip jau rašiau ir ankščiau, naktį prieš pačias varžybas piešėm pirmąją tinklalapio reklamą.). Smagu. Žavinga. Malonu. Ir labai įdomu, kaip gi džentelmenams seksis (tikrąja to žodžio prasme) išgyventi devynias varžybų valandas?
Komandose galėjo būti po tris dalyvius, ir varžybų metu jie keitėsi, kaip norėjo ir kiek norėjo kartų. Tačiau karštis ir nuovargis laužė visų jėgas. O tos devynios valandos, per kurias motociklininkams reikėjo apvažiuoti kuo daugiau ratų, atrodė, užstrigo jau trečiame rate. Ne visos komandos ir turėjo po tris narius. Kaip tik už tai dviems motociklininkams išskirtinai lenkiu savo blakstienas: motociklininkei Indrei už dailiosios lyties atstovavimą, o Gyčiui Kaziliūnui už gebėjimą būti trijuose asmenyse.
Tik šį syki viso to savo akimis nemačiau, bet labai norėjau žinoti visas smulkmenas. Todėl sekiau kiekvieną komandos žingsnį. Kaip? Telefonu. Kitaip būčiau mirusi iš smalsumo. Tad ir skambinau arba man skambino… kas dešimt minučių. Padariau išvadą – kai varžybos liečia tavo kailį asmeniškai, tai ir telefono pokalbiai yra tobulas būdas sekti varžybas.
Pirmas skambutis ir supratau, kad ką nors pamiršti yra ne atsitiktinumas, o taisyklė (visada, važiuodami į varžybas, ką nors pamirštam). Laimei, šį kartą nesklandumai tik dėl maisto atsargų. Bet dėl to išklausiau kaltinamąjį telefono signalą.
Visas išsigelbėjimas - Edmundo maisto atsargos
Kitas skambutis ir žinau, kad pirmą kartą nevėlavom bei spėjom į bandomąjį ratą. O čia supratau, kad ir vyrai ne visada draugauja su logika – pažintinį ratą važiavo vienas komandos narys, o startą pradėjo – kitas. Visada maniau, kad pažintinis ratas ir yra tam, kad startuojant būtų lengviau. Gavau paaiškinimą: “Važiavom pagal norą”. Tikroji priežastis buitiškesnė – vairuotojų komandoje trys, o motociklai tik du.
Į apžvalgos ratą dviese...
Bet grįžkim prie to, kaip vyrams sekėsi ginti mano vardą. Komanda: Edmundas, Andrėjus ir Markas, stengėsi iš visų jėgų. Andrėjus tikras nutrūktgalvis. Taip veržėsi į trasą, kad pamiršo visas apsaugas – važiavo su sportiniu kostiumu. Ir net nepajuto, kaip prie įkaitusio duslintuvo nusidegino pūsles ant kojų. Nesaugu, bet tiek to - moterišką pagarbą už pasiaukojimą jau laimėjai. Edmundas jau po pirmų ratų nusprendė, kad stabdžių neprireiks, tad nulaužė stabdžių rankeną. Vėliau apsigalvojo ir išradingai sukonstravo mėgėjišką. O varžybų pabaigoje motociklą paliko be amortizatorių. Suma sumarum: Edmundui spaudžiu ranką, kad viską sugadina taip pat greitai, kaip ir taiso. Markui blakstienom klapsiu už tai, kad iki varžybų pabaigos išsaugojo motociklą važiuojančiam stovyje. Tik gaila – neilgam, jau kitą dieną, pakeliui į plovyklą, subyrėjo.
...į startą po vieną
Esu labai patenkinta džentelmenų rezultatais. Ir nors iki pirmos vietos skirtumas, kaip iki mėnulio, bet pastangos svarbiausia. O jų buvo su kaupu! (Komanda nuvažiavo 109 ratus – beveik 400 km. Nors savo klasėje liko paskutiniai, bet bendrai užėmė trečią vietą nuo galo. Nuo lyderių atsiliko tik 53 ratais.) Kad ir triukas finišo tiesiojoje, dėl kurio organizatoriai negalėjo skelbti varžybų pabaigos: Edmundui motociklas užgeso paskutiniame rate ir jis niekaip negalėjo užsikurti. Kaip nemalonu? Gėda. Visai ne! Mano akimis ši situacija – linksma. Greičiausiai renginio vedėjas nebesugalvodamas, kaip užimti eterio laiką, ėmė įgarsinti viską, kas ant liežuvio, kad tik išblaškytų nuobodžiaujančius žmones. Taip ir pasigirdo žodžių žaismas, pvz., “vaitkutė neužkuria birutės”. Prasmės gal ir nedaug, bet toje situacijoje tiko. Už tai dar vienas mano blakstienų klaptelėjimas vedėjui.
nu nu .. jauciuosi tarsi ten
Geras
Žavinga! …tik skambučiai komandai kas 10 minučių – čia meilė!?
Ne tik ji. Smalsumas viską žinoti: kas išvažiavo į trasą, kurio važiavimas numetė mus į galą arba atvirkščiai. O gal pripratimas, kad varžybose gyvai matai kiekvieną detalę.
Tai kad Indre neapvaziavo ne vieno rato! Perdetas demesio skyrimas: mol mergina vaziavo… Ne vaziavo, o ruke istisai ir maivesi. Tfu!
Šį kartą liksiu moteriškai solidari. Tegul tai bus bonusas ar paskatinimas (vadinkit kaip norit) kitoms, dalyvausiančioms merginoms.
Ar gražu “nukosėti” nuotraukas?
Rūkyti man labai skanu, o maivytis labai moteriška
p
O kad nekiltų jokių klausimų – taip, važiavau tik apžvalgos ratą ir tikėtina labai minimalią rato dalį varžybų metu, nes teko trauktis.
Lenkiu ne blakstienas, o galvą prieš savo komandą. Ir suprantu, kad gerokai pervertinau savo galimybes. O tobulėjimui ribų nėra.
Miau!!
Po nuotraukomis autorystė parašyta. O tos, po kuriomis nėra – birutevaitkute.lt komandos. Kuri ten, kaip sakote, “nukosėta”?
Paskutinioji
Jūs teisi, ačiū už pastabą, nepastebėjau. Pasakykite autoriaus vardą, arba sakykite, kad pašalinčiau šią nuotrauką. Ačiū.
http://www.motopress.lt