Rugsėjo pirmosios neįmanoma pamiršti. Ir ne todėl, kad prisiminus skruostais nubyra ašara arba priešingai – po to, kai atžegnojai mokyklos pusę, kiekvienais metais jautiesi vis laimingesnis. Neįmanoma pamiršti, nes iš ankstyvo ryto gatves nugula moksleiviai. Visi išsipuošę: mažieji daugiau, vyresnieji kukliau – bet nepastebėjau nė vieno, kuris šią dieną nesirengtų savo geriausio turimo rūbo. Ir būtinai su gėle. Be gėlės nė kojos iš namų. Blogiau jau tik nuogam būti. Kodėl? Nes jei neneši gelės, esi žmogus be kultūros arba tiesiai šviesiai – kiaulė.
Kartais kriuksi ir mokytojai. Vienas toks prisiminimas kaip tik ant liežuvio galo: “Kam tas gėles glėbiais tempiatė? Aš ne karvė, žolės neėdu,” – kartą neiškentusi atvirai rėžė lituanistė. Ir visiems net žandikauliai atvipo nuo tokios tiesos. Šis atvirumas buvo palaikytas didžiausia kiaulyste. Ir prisimenamas net baigus mokyklą. O gėles ir toliau visi nešėm.
Klausimas kam? Kam tas gėles nešėm? Tikrai ne iš didelės meilės mokytojui, o dėl naudos – “varnelės”, kuri kartais gali padėti gauti geresnį pažymį, pelnyti mokytojo simpatiją. Arba bent jau dėl to, kad aplinkiniai nepagalvotų, kad esi nekulturingas ar negerbi mokytojo.
Tik niekas nepagalvoja apie mokytoją – kaip jis visą tą grožį neš namo? Jei turi automobilį – mažai bėdos. Tereikia dantimis atidaryti dureles, kol visas kūnas įsitepęs laiko gėlių kalną. O ką daryti, jei laukia kelionė miesto transportu? Graudu buvo matyti, kaip mokytojos su žalumynais bandė įsiridenti pro priekines autobuso duris. Kojos pynėsi , iš rankų krito rožės ir nė mažiausio džiaugsmo jų akyse nesimatė. O kad bent vienas mokinys dabar būtų savo pagarbą parodęs ir pasisiūlęs panešti gėles. Kur tau? Sušokę į autobusą užėmė geriausias vietas.
Viena mokytoja su savo grožiu taip ir nebetilpo į autobusą. Bet dar bandė juokauti: “Aš gėlytę. Tu gėlytę. Visi po gėlytę.” Štai ir mūsų sąžinė rami. Juk mes tokie pagarbūs į akis. Man tai labai panašu į lito kito davimą elgetai, kad pasitrauktų iš akių. O mokytojas gal pamirš išdaigas, gal užsimerks, kad pamokos neišmokai. Tik niekas nepagalvoja apie mokytoją – kaip jis visą tą grožį neš namo?
