Mažametę išžaginęs prokuroras, atsėdėjęs kalėjime pusę jam skirtos bausmės, teismui įrodinėja, kad turi būti išleistas į laisvę. Apie tai perskaičiau straipsnį delfi ir susimąsčiau… tikras įžulūmas. Tą padarą – buvusį prokurorą, nevertą ir žmogumi vadinti. O jis teismui aiškina, kad ir sunkesnius nusikaltėlius išleidžia ankščiau į laisvę, todėl turėtų ir jį išleisti. Tik ne todėl, kad gailėtųsi maža mergaitę nuskriaudęs, bet todėl, kad per tv girdėjo, kaip specialistai aiškina, jog nusikaltėlis persiauklėja per penkis metus.
Teismas išklauso nusikaltėlio patarimų, kurie visiškai nesusiję su padarytu nusikaltimu. Nes teisiamasis – prokuroras yra vienas savų. O spaudoje nesimato situaciją vertinančių žurnalistinių komentarų, kurie būtų parašyti nesislepiant už faktų. Tai labai keista. Ir baisu, kad žmonių vertybes saugančių, ginančių ir palaikančių institucijų nebėra. O nežinant, kas yra tiesa, negali būti ir vertybių, ir teisingumo. O jei nėra tesingumo – vyrauja džiunglių įstatymai. O tai verčia mane abejoti, kad apskritai vis dar gyvename valstybėje.
