Draugė paprašė patarti, ką krikštynų proga padovanoti vaikui. Štai taip prisiminiau, kad visai neseniai ir pati ieškojau dovanos krikštynoms. Ilgai sukau galvą, ką padovanoti naujagimiui? Norėjau, kad dovana būtų vienintelė ir išskirtinė. Taip pat, kad vaikas dovana galėtų džiaugtis ne tik vaikystėje, bet ir užaugęs.
Nešti kažką praktiško, pavyzdžiui šliaužtinukus ar kokį rūbą, nenorėjau. Nes vaikas niekada ir nesužinos, kad jam kažką dovanojau. Dovanoti auksinį pakabuką ar šaukštelį, atrodė, nieko originalaus. Visi tą patį per tą patį nuolat dovanoja. Man tai primena sovietmetį, kuomet jaunieji per savo šventę dovanų gaudavo po 10 vienodų indų komplektų.
Taip besukant galvą gimė idėja padovanoti knygą, kurioje pati parašyčiau palinkėjimą. O vidiniai knygos viršeliai būtų iliustruoti ranka pieštais piešiniais. Piešinius nupiešė viena gera draugė Sofija. Taip knyga tapo vienintelė ir išskirtinė. Tokią dovaną aš ir norėjau padovanoti. O knygą išrinkau tokią, kad vaikui būtų įdomu dar tuomet, kai mama jam skaitys pasakas, ir kai bus jau suaugęs.
P.S. Žinau, kad tokios dovanos neįmanoma pamiršti.Vaikystėje turėjau daug knygų, bet tik vieną knygą atsiminčiau net ir naktį pabudus: ant jos buvo parašytas palinkėjimas.
Mielai ir aš tokią pripieštą knygą turėčiau. Gera idėja. Paskaičiau ją ir prisiminiau tuos laikus, kai dar nėjau į mokyklą, o į brolio mokyklinius vadovėlius piešdavau žmones: taškas taškas ir kabliukas. Apskritimas. Rutuliukas. Už tai brolis gaudavo iš mokytojos pastabas ir manęs nemėgo.
Tikiuosi mano krikštasūniui patiks
Cia mano menas!!! Tikrai labai originali ideja, tikiuosi sis berniukas atpazins save piesinyje! O del piesimo tai man tai suteikia vien tik malonuma, nes piesdama isivaizduoju kaip zmones reaguos i tokia staigmena. Zinoma, esu isitikinusi kad jie bus nustebinti, pilni laimes gave tokia ispaisyta knygute. As manau kad kurejas turi kurti tik su tokiomis(truputi savanaudiskomis) mitimis galvoje, kitaip paveikslas netures ‘sielos’ ar tiesiog nesigaus.