Filmas “Pradžia” (“The Inception”) – išvada…

Nors ir seniai kino teatre pasirodė filmas “Pradžia” (“The Inception”),  bet vistiek – štai Marko nuomonė apie filmą. (Birutė)

Vakar pažiūrėjau filmą “Pradžia” (“The Inception”). Ir kol žiūrėjau, mano mintyse kilo toks pokalbis, kuris galėtų įvykti tarp režisieriaus (Christopher Nolan) ir vadovybės atstovo (Boss), atsakingo už finansinę dalį.

Christopher: Man ir visai grupei reikia bilietų – skrisim į Mombasą.
Boss: Kas ten?
Christopher:Ten Afrika, Kenija, juodaodžiai, karšta ir svarbiausia – kazino. O dar noriu 100 baltų slidininkų kostiumų.
Boss: nebedrįstu klausti priežasties… čia viskas?
Christopher:Ne. Dar noriu Hummer’io, bet be ratų…
Boss: Ok, čia jau aiškiau… bet kodėl be ratų?
Christopher:Nepakankamas pravažiuojamumas. Dėsim vikšrus.
Boss: Mūsų armijai iki šiol visai užteko! Gerai, nesigilinu, dar kas nors?
Christopher: Taip, dar noriu dvejų mažų vaikų, berniuko ir mergaites..
Boss: pagaliau kažkas prasmingo. Galime pradėti rinktis, atsiusti kandidatų foto?
Christopher:nereikia, mes matysim juos tik iš galo.
Boss: Panašu, kad aš pradedu suprasti. Chris’ai, aš žinau, tu esi gerbiamas ir įžymus režisierius. Bet nedaryk didelių orgijų ir pažadėk, kai pasilinksminsi, po to visgi pabaigsi su filmu.

Bet panašu, kad linksma buvo...

Ką galėtų reikšti toks pokalbis, jei net ir įvyktų realybėje?

Trumpai:
Man labai patiko, 100 x patiko! Bėgti į kinoteatrą ir žiūrėti. Kas nenori (bėgti), siųsti per torrent’us, bet vis tiek žiūrėti.

Galiu pasakyti daugiau:
Pokalbis parodytų, kad kūrėjų fantazijai vadovybė tikrai nesipriešino (kitaip jai tektų gilintis į siužetą, o šiame filme tai būtų tikras darbas). Man kaip žiūrovui reiškia, kad gaunu filmą saldainį, kur laukiu netikėto posūkio kiekvieną akimirką link didelio atsakymo pabaigoje. Taip kad kelias iki pabaigos nėra nei sekundės nuobodus. Dėl spec-efektų  – viskas kaip priklauso. O viena idėja man pasirodė visiškai nauja, verta to, kad ją pradėtų kopijuoti kiti (kova per besikeičiančią gravitaciją). Pagaliau tai tas atvejis, kai spec-efektai papildo siužetą, bet ne atvirkščiai.

Dar daugiau:
Filme pateiktos įdomios, mistinės, sudėtingos idėjos. O būna, kad filmo idėja nors ir įdomi, bet sugalvota tik tokio detalumo, kad tik pateisinti filme rodomus vaizdus. Žingsnis iš šono nuo scenarijaus, ir visa filmo logika griūna. Su tokiais atvejais tiesiog tenka susitaikyti, priimti juos kaip duota, nesigilinti ir neuždavinėti klausimų. Savaime aišku, pažiūrėjus filmą, apie jį tenka pamiršti, nes aptarinėti jo scenarijaus neaiškumus nėra prasmės. Jo idėja, pasaulis, aplinkybės nėra tiek išvystytos ir pateiktos, kad pagal jas būtų galima daryti kokias nors išvadas. Tiesiog pinigai (ir/ar laikas) buvo skirti papildomiems spec-efektams. Pvz, pagrindinis herojus atsiduria tuščiame lauke, apsisuka ratu ir įsitikina (kamera parodo iš šono), kad nieko nėra. Kur gi priešas? Kitas kadras – taigi va, priešas slepiasi už nugaros, o jūs kvailiai nepastebėjot.  Tiesiog atsirado, kol keitėsi kadras. Žiūrovas turi suprasti filmo kurėjų mintį: “tiesiog kažkaip atsirado, čia gi ne esmė, skubėjom, nebuvo laiko sugalvot, beto visi taip daro”.

Tai šiame filme yra kitaip. Viso filmo metu kūrėjai vis suteikia naujų žinių ir galu gale paaiškina daugiau, negu spėja parodyt. Turima informacija leidžia pačiam susigalvoti neužbaigtas siužeto linijas arba atrasti logišką atsakymą į tai, kas iš pradžių atrodė neaišku. Jokių garantijų, kad tie atsakymai teisingi, bet tai kinas – čia viskas netikra. Po filmo aš diskutavau pakeliui namo, ir tai pratęsiau kitą rytą – kuris filmas sukėlė tai paskutinį kartą? Pvz, “Rambo IV” atveju diskutuoti nebuvo prasmės jau po pirmos scenos, nors reikia pripažinti – šis filmas taip pat ir nepaliko jokių atvirų klausimų (super filmas beje).

Pabaigai dar mintis. Tie kas dar nežiūrėjo, skaitykite atsargiai. Filme turbūt parodytas  sudėtingiausias būdas pamatyti savo vaikus, kuriam buvo panaudota daugybė įvairiausių net ir fantastinių priemonių. Jei vietoje Cobb’o (Leonardo DiCaprio) būtų John Rambo (Sylvester Stallone), jam tereikėtų vieno kulkosvaidžio ir 2 dėžių. Vienoje būtų šoviniai, kitoje taip pat. Jei kartais John’ui Rambo prireiktų ko nors papildomai, tai būtų ta pati dėžė – jokios įvairovės… Ir trečias variantas, jei Cobb’o vietoje bučiau aš, aš tiesiog paprašyčiau senelio atvežti vaikus pas mane.

P.S. Dar girdėjau mintis, kad šis filmas kopijuoja “Matricą” ir “Kuždesių sala”. Bet tada visi filmai kopijuoja kažkurį patį pirmiausią filmą apie meilę.