Enduro Pabradė 2010 – Nemadingi motociklininkai

Dalyvavau motociklininkų varžybose Pabradėje. Tai buvo prieš savaitę, todėl visi jau spėjo pasipasakoti, ką turėjo ant liežuvio galo. Solidūs dėdės ir tetos irgi  išspausdino:  “Petras nukrito, Antanas Joną aplenkė trečiame rate, o po ketvirto rato tas pats Jonas pavargo, nukrito, išseko, prasikeikė…”

Taigi aš šį kartą nebekartosiu oficialių pranešimų, kur kažkas griuvo, aplenkė ar laimėjo. O jeigu kažkas vistiek nori apie tai dar kartą išgirsti, tai paskaityti galima čia ir čia (kaip matot spauda ir mane taip veikia). Galima net vardus, kokius norit ir į kokią poziciją norit, įsirašyti.

O aš iškart pasakoju apie tai, kas man važiuojant namo po varžybų atėjo į galvą. Renginys man labai patiko. Bet labiausiai todėl, kad jis buvo jaukus. Bandžiau suprasti, KODĖL? Moteriškos lyties atstovių šį kartą renginyje buvo tiesiog neįmanoma nepastebėti – jei praėjusiais metais buvau tik aš ir daug kam pažįstama Laura, tai šiais metais lankomumas gausiai šoktelėjo. Bet,  matyt, ne veltui yra posakis – kur medus ten ir meškinai, ir bitės. Tad ačiū organizatoriams už medų.

Ir visgi… pirmiausia jauku buvo ne dėl  būrio merginų. Nes į varžybas važiuodama apie tai tikrai negalvojau. Tuo labiau, kad visai nebūtina ir į mišką važiuoti, jei nori su merginom pasiplepėti. O ir į masinius renginius einu, tik gydytojui receptą išrašius – nepatinka stumdytis svetimoj minioj.  Apskritai -  šį kartą važiavau visai kitaip nei ankščiau – ne iš pat ankstaus ryto, neskubėdama dėl kiekvieno įspūdingo kadro ar motociklininko posūkio. Važiavau, nes norėjau su kažkuriuo iš jūsų apsilenkti prie arbatos, stovėti šalia Remigijaus ar Simo ir žiūrėti, kaip stoja jėgų pritrūkęs Petras. Kaip Jonas pila kurą, Antanas skundžiasi pavargęs, o jo draugai jį traukia per dantį – “Toks didelis, o pavargai?”  Štai iš to ir susidarė visas jaukumas. Kodėl turėtų man viso to reikėti? Labai paprasta. Jau pergyvenau tą motociklų periodą, kai atrodė, jog motociklu važiuoti yra taip madinga – stilinga. Trumpiau tariant, kai atrodė, kad jei važiuoti, tai tik su blizgančiu sportiniu motociklu arba išvis jokiu. Nes iki šiol pirmame plane buvo motociklų išvaizda, dailūs kostiumai, vieno rato “triukai”, o šiose varžybose svarbiausiais tapo susirinkę žmonės. Ir visai nesvarbu važiuoja jie trasa ar tiesiog stebi, už draugą serga.

(foto iš čia)

About Birutė Vaitkutė

Birutė Vaitkutė