Negaliu susilaikyti neparašiusi apie filmą “Įlanka” (“The Cove”), kurį visai netyčia ką tik pažiūrėjau. Pažiūrėti būtina!
Trumpai siužetas: tai dokumentinis filmas apie delfinų kankinimą ir žudymą. Japonijos kaimelyje Taiji šią egzekuciją nuo turistų saugo ir slepia net policija.
Žiūrint kylo tik du jausmai – beprotiškas gailestis delfinams ir pyktis žudikams. Turėdama proga žvejus be menkiausio gailesčio sušerčiau rykliams. Nes jie ne žmonės.
Nuo žmonių žiaurumo tiesiogine prasme supykina.
Faktai:
“Oskaro” premija už geriausią dokumentinį filmą 2009 m.
Režisierius:Louie Psihoyos
Japonijos miesto Taiji valdžia dėl šio filmo iškėlė režisieriui baudžiamąją bylą. Jei L. Psihoyos grįžtų į šį miestą, būtų teisiamas.
Režisierius dabar yra įtrauktas į geriausių pasaulio fotografų dešimtuką.
Kiekvienų metų rugsėjį vykdomo negailestingo genocido dienomis 23 tūkst. delfinų paaukojama dėl didelę paklausą turinčios delikatesinės mėsos.
Delfino mėsa netinkama valgyti dėl joje esančio pavojingai didelio gyvsidabrio kiekio.
Delfinas visada laimingas – mitas. Taip manoma dėl jo “veido” išraiškos.
Filmo traileris internete pažiūrėtas daugiau nei milijoną kartų.
jei ju mesa yra netinkama valgiui, tai kodel ji laikoma delikatesine???
P.S. Paziurejus treileri, filma net ziuret nenoriu ): nelabai norisi matyt si siauba
Restoranuose delfino mėsa ilga laiką buvo pateikiama, kaip delikatesas. Ir tik visai neseniai buvo ištirta, kad delfinų mėsa netinkama valgiui. Štai kodėl apie tai žino nedaugelis.
Paskelbus, kad delfino mėsa yra žmogui nuodinga, delfinų žudikai surado būdą, kaip parduoti šią mėsą – į parduotuves pristato kaip banginio mėsa.