Šį kartą ne apie tokį vyrų gelbėjimą, kai mes dailiosios lyties atstovės renkame išmėtytus vyrų daiktus ar atsiliepdamos telefonu dangstome nuo viršininko. Ir ne apie užrašymą pas gydytoją ar jo tėvų jubiliejaus priminimą bei dovanų pirkimą. Už visą tai odžių vyrai mums nekuria ir paminklų nestato. Dažniausiai pasako “anoks čia gelbėjimas”. Suprask menkas.
Tad nuo šiol visą tą “anokį”- menką gelbėjimą išmetu iš galvos. Tuo labiau, kai yra tokių gelbėjimo rūšių, kurios suteikia tikrą malonumą. O kas gali būti dar geriau nei vienas malonumas, dovanojantis kitą? Štai ir mano pavyzdys.
Tik prieš tai vienas pastebėjimas iš patirties – vyras, kuris sako ar net maldauja, o gal šaukia, jog gana tų moteriškų nesąmonių: plaukų džiovintuvo, nagų lako, veido kremo, nelabai suvokia, ką kalba. Todėl geriau apsimesti, kad tokius garsus skleidžia sugedęs radijas. O garsą labai lengvai izoliuoja ausų kimštukai arba dar būna tokios specialios statybininkų ausinės.
Ir vyrai, nekalbėkite to, dėl ko vėliau teks pirštus graužti.
O dabar malonieji gelbėjimo pavyzdžiai.
Iki finišo lieka mažiau nei pusvalandis, kai būrys motociklininkų pasiekia paskutinę pelkę. (Stebėjau Lietuvos-Latvijos enduro ralį.). Visą dieną linksminosi ir savo rankomis tas pelkes,brastas, upelius smaugė (iki šiol bandau suprasti, kodėl smaugė, o ne pvz., skendo, brido ar yrėsi, kovojo?). Ir staiga suprato – laiku kirsti finišo nespės. Mat per daug sudėtinga! Kojose jėgų gal dar ir būtų, tik smegenys nebegeneruoja minčių: o juk kojas reikia užkelti ant motociklo, rankomis įjungti GPS ir pažiūrėti trumpiausią maršrutą. Baisu ir pagalvoti! Todėl nė vienas neskuba.
O man kas. Automobiliu pralekiu nuo vienos pelkes iki kitos. Kvėpuoju pušimis ir stebiu pelkėje vyrų demonstraciją. Dar reitinguoju. Vienas malonumas. Ir juokinga, kai pelkė motociklininkus paverčia zombiais. Netrukus supratau, jog malonus vaizdas baigsis – finišuoti mano numylėtiniai nespės. Labai gaila pasidarė.
“Žinau tiesesnį kelią”, – nedrąsiai ir tyliai pasidalinau. Pamaniau – “Juk vistiek pagalbos niekam čia nereikia”. Ir jau po keliu minučių paskui mano automobilį žąsele važiavo 4 rimti vyrai. Jaučiausi, kaip ta kelrodė žvaigždė - dar vienas malonumas. Jei dar kam kyla klausimas, ką enduro ralyje veikia mergina? Atsakau: be to, kad gelbėja vyrus dar ir pramogauja (bet čia jau kita tema – ateičiai).
Kitą kartą išgelbėjau ne tik vyrą, bet ir visą mūsų kelionę po Europą.
Beje ar žinote, kaip vyrai suvokia plaukų džiovintuvo paskirtį? Kojinių ir batų džiovintuvas. Štai iš kur tos skylės!
Į kelioninį krepšį presavau daiktus. Net prigulusi spaudžiau, nes vietos tose motociklinėse dėžėse mažiau nei mano piniginėje. Ir kai brangusis pamatė, kaip iš lagamino kyšo džiovintuvo laidas, pasiuto. Ką ten pasiuto – visai moterų giminei paskelbė karą. Abejoju ar būtų padėjęs ir batuoto katino žvilgsnis.
Aš vis tiek padariau savo – „fenas“ užėmė geriausią vietą mano krepšyje. Kuo pasiteisinau? Paprasčiausiu laiko taupymu – rytais greičiau susiruošiu. Negi galėjau prisipažinti, kad ir aš noriu ilgiau pamiegoti. Juk atostogos! Beje tokiais atvejais taip pat gerai veikia diplomatija – tyli ir toliau darai savo.
Ir štai jau po 300 kilometrų aš gelbėtoja, gražiausia, protingiausia – beveik Žana Dark. O nuoširdžių žodžių man niekada nebus per daug. Tereikėjo lietaus. Iš Vilniaus į Klaipėda taip lijo, kad brangiausiojo batai kiaurai permirko. Ir jei ne mano plaukų džiovintuvas, kelionei per Europą – galas!
P.S. Ačiū Markui už iliustraciją!
