Automobiliu į Helsinkį – Neeilinis eilinis kartas

Per pastaruosius kelis metus teko nemažai kartų apsilankyti Suomijoje. Dažniausiai darbo reikalais, ir dažniausiai Helsinkyje. Mano asmeninė patirtis byloja, kad ryškių įspūdžių Suomija nepalinks. Viskas tvarkingai, užtikrintai ir santūriai. Retas miestas turi senamiestį (Helsinkis iš viso jo neturi). Tiesa, gamta labai graži – bet taip pat labiau tinka gyvenimo vertybių permąstymui.

Ir dar viena kelionė (šią savaitę). Ne visai komandiruotė, galima atsipalaiduot, bet ir ne visiškai pramoga – tiesiog 3 dienos Helsinkyje laisvesniu grafiku. Po kokio 20-ojo apsilankymo ši kelionė entuziazmo jau nebekelia.

Dabar galėčiau ir pabaigti šį tekstą, bet visgi atradau sau vieną kitą naujovę ar įspūdį, todėl tekstą pabaigsiu keliom pastraipom vėliau.

Apsigavau 180 laipsnių

Šį kartą važiavau su automobiliu. Tai ne pirmas kartas, kai su savu transportu, bet pirmą kartą vienas. Iš pradžių 600 km iki Talino. Kelias gražus, man labai patinka. Po to 2 valandas su keltu.

Keltas

Suomijos ilanka

Pirmą siurprizą padovanojo jūra – Suomijos įlanka. Talino uoste vanduo švarus, dėl to buvau įsitikinęs, (kaip ir visuomet prieš tai) kad toks pat vanduo bus visoje įlankoje. Visada maniau, kad vanduo sūrus ir užsalo tik toli pačioje šiaurėje. Be to keltas ne ledlaužis. Jo greitis apie 30+kmh (matavau su GPS), negi jis daužys plaukiančius ledus? Pasirodo klydau 180 laipsnių. Visa jūra buvo padengta ledo gabalais, keltas plaukė per juos nekreipdamas dėmesio. Tiesa, jautėsi pakankamai stipri vibracija. Priežastis man neaiški – abejoju, kad tai galėjo sukelti ledo smūgiai. Mano versija  – kad vanduo iš viršaus buvo suvaržytas ledo sluoksniu, ir laivo vibravimo energija, vietoj to kad sukeltų bangas  – atitiekdavo pačiam laivui.

Viešbutis be žmonių

Užsakiau viešbutį per internetą. Pačiam centre, jeigu spręsti vien iš foto – ne taip ir blogai. Kaina 2 parom – 150 EUR. Aš nuo pat pradžių buvau pasiruošęs (ir net norėjau) apsistoti 50 km spinduliu, bent jau kad pateisinti kelionę su automobiliu.  Kaip tyčia kitur nieko panašaus už tokius pinigus neradau – visur 250-300 EUR.  Bet visada planai apsiverčia – viskas, ko man reikėjo, buvo 1km atstumu nuo viešbučio, auto prarado prasmę ir teko papildomai  galvot apie parkavimąsi.

Iejimas i viesbuti

Pultas prie lauko duru

Tai kas per “stebuklingas” viešbutis? Po užsakymo gavau SMS’u kodą. Pagalvojau, kažkoks užsakymo kodas, gerai kad neištryniau.  Radau viešbutį – tiesiog užrašas ant eilinio pastato, pirmam aukšte aptrintos durys su pultu. Nieko nėra, šalta, vitrinoje lempa. Bet jausmas įdomus – lyg būčiau kompiuteriniame žaidime – “quest” – atlikinėju užduotį. Gerai kodas čia, kažkoks kodas SMS’e – pabandžiau suvesti – durys reaguoja garsu iš spynos. Pirmą ruožą praėjau. Atidžiau perskaičiau tą patį SMS’a – jame nurodytas net kambario numeris. Liftas – tik su paprastom durim – atidarau su ranka. Jame taip pat pultas. Suvedu kodą – pakylu į 2 aukštą.  Čia jau normalus viešbučio koridorius – tik vėl nei žmonių, nei garsų. Tiesa, kameros lubose, visgi kažkas stebi. Prie mano kambario durų pažįstamas pultelis. Suvedu – ir paskutinis ruožas įveiktas – aš kambaryje. Erdvus, minimali šviesa, ekranas ant sienos rodo mano vardą.

2 ausktas

Kambarys

Kodėl pasakoju tai detaliai? Kitur tie patys ekranai ir kambariai, tik ten dar ir žmonės, arba bent jų garsai. Čia jausmas, lyg tai dekoracijos arba realybės šou, slapta laboratorija ar požeminė slėptuvė. Atrodo, esi stebimas pro pseudo veidrodžius. Keistas jausmas ir tiek. Bet tai jau kažkas naujo.