Štai situacija, su kuria nesiruošiu taikstytis ir leisti, kad mane išvarytų – šiandien Seimas nori priimti įstatymą, kuriuo miškų savininkai galėtų savo mišką apsitverti tvoromis, statyti vilas, kirsti ir parduoti mišką.
Jei dar nespėjot nusipirkti miško, tai galit pamiršti, kad su šeima kepsit pušyne šašlyką. Į mišką galėsit žiūrėti tik pro aklinas tvoras. Jei aplink ežerą privatininko valdos, tai prie vandens pateksim nebent lėktuvu. Bet nėra bėdos, aišku, jei tu Džeimsas Bondas.
Tam , kad miškuose galėtų savo diktatą įvesti, jo savininkai seka melo pasakėles -įstatymo reikia, kad miškuose nebūtų šiukšlių. Bet nesu naivi ir nesileisiu užliūliuojama tariamais pažadais, jog tai daroma dėl mano ir miško gerovės t.y. kad miške mes visuomenė nešiukšlintume. Tai tėra melas ir kvailinimas į akis. Ir tai tikrai daroma ne iš patriotiškų jausmų, o priešingai – dėl planų mišką iškirsti, pasipelnyti, statyti dvarus už aklinų tvorų ir gyventi. O įstatymas tiesiog leistų netrukdomai tą daryti. Trys numestos šiukšlės niekada nepadarys miškui tiek žalos, kiek iškirsti hektarai medžių. Nes su jais žūsta paukščiai, žvėrys, o miškas, jeigu išvis atsodinamas, per tris metus neužauga.
Garsiai rėkiama, kad laikas apginti miškų savininko teises į nuosavybę. Kažin koks runkelis (Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis – video galima pažiūrėti po tekstu) sugalvojo, kad miško savininkas yra teisėtas kiekvieno medžio savininkas. Tie keli grašiai, kuriuos tas savininkas sumokėjo pirkdamas mišką, negali atstoti net ir vieno šimtamečio medžio realios vertės. Kiekvienas medis yra ištisa istorija, gyvybė, maistas, namai, gimtinė, pasididžiavimas, pramoga. Paukščiams. Žvėrims. Seneliams. Knygnešiams. Mums ir mūsų vaikams. Kita vertus niekas nevertė pirkti miško – žinojo, kad miško valdymas tai ne ūkinės paskirties žemės naudojimas. Jei nepatinka tai, ką nusipirko, tegul parduoda.
Įstatymo pasirašymas duos tik vieną rezultatą: miškų nematysime, jei tokių išvis liks.
Idomei liaudis kalba, kad misku plotai dideja, nors kiek aplinkui paziuri vieni kirtimai. istoli matos miskas privaziuoji arciau, is misko tik jo pavadinimas belikes
Andrius: 100% sutinku!
Nes uzsodina 50 cm medeliais – ir tai jau skaitosi “miskas”. Misku tai bus, jeigu bus, tik po 50 metu!
Patikslinsiu Dmarko, brandus miskas skaitosi po 70-100 metu.
Misku kirtimas yra reguliuojamas, aisku kai iskerta brangu miska ir uzsodina mazom eglutem atrodo kad miskai mazeja…
O sitas straipsnis, hmmm nu ka zinau… Kai i mano miska atveza ir siuksliu privercia tai mazas malonumas… Aisku aptvertos ezeru pakrantes irgi mazas malonumas…
Jei kažkas veš specialiai į mišką šiuksles, tai abejoju,kad tvorelė ar užrašas “Privati valda” juos nuo to sulaikys. Juk ant kiekvieno tvoros metro kameros miško savininkas nepastatys.
Pamūrys miško savininkai tvirtas tvoras, gal dar elektrą pajungs. Bet tas, kuris neturi proto ir kultūros, tas šiukšles ir toliau į mišką temps – paliks pakelėje prie miško.
Kitas momentas – šiukšles paliekantys turistai. Ne paslaptis,kad tokių, kurie uždarę savo kiemo vartus šika kur papuolė yra. Buvo visada. Miškai dėl to neišnyko. Todėl tai ne pagrindas aptverti miškus tvoromis ir juos palikti tik išskirtinėm personom.
Svolaciai:
http://www.grynas.lt/aplinka/vilniuje-malkoms-iskapota-pussimtis-klevu-ir-pusu.d?id=43851259
Andrius L.:
Taip, del siuksliu apgailestauju, nu bet geriau siuksles miske, negu be siuksliu ir be misko.
O as asmeniskai pasirenges vietoj to kad bare sedet, padet (kad ir Jums) nuo siuksliu ta miska valyt. Tik kad tas miskas butu.
Gamta yra svarbi kiekvienam iš mūsų. Norėdami ją išsaugoti turime jausti atsakomybę budami gamtoje. Tai suvokdami vairuotojai su aplinkosaugininkais kartu sukūrė projektą – „Visais ratais už gamtą“. Šio projekto pasekoja yra norima suteikti informaciją Lietuvos vairuotojams apie eksploatacinių atliekų surinkimo ir pridavimo punktus, leistinų trasų vietas bei kitą naudingą informaciją švarios gamtos išsaugojimui neatsisakant vairavimo malonumo.