Žiūrinėjau senus video įrašus ir visai netyčia prisiminiau  šio filmavimo užkulisius. Į Erikos ir Jurgio Didžiulių pasirodymą atvykau tikėdamasi gauti interviu. Iš anksto dėl to  su atlikėjais nebuvau susitarusi. Tiesiog jaučiau, kad šie žmonės nėra pasipūtę ir išdidūs. Ir mūsų pokalbis įvykis.

Tačiau jau netrukus visas mano optimizmas išggaravo. Keletas personų, kurie stebėjo koncertą, mane tikino, jog neturiu jokios vilties pakalbinti Erikos ir Jurgio. Pasidomėjus kodėl? Personos argumentavo maždaug taip : “Jie yra uždari. Su bet kuo nebendrauja ir bet kam interviu nedalija. Apskritai retai kalba su žurnalistais”. Kadangi taip kalbėjusieji atrodė kaip rimti žmonės, o ne kokios ten turgaus etatinės, nusiminiau.

Ir štai pasirodymas baigėsi.  O aš jaukiai kalbėjausi su Erika ir Jurgiu. Bet prieš tai buvau tikrai labai nustebinta. Ir ne tik dėl to, kad sutiko bendrauti. O daugiau dėl to, kaip išsprendė mano bėdą. Ir taip pat, kaip nuoširdžiai ir su pasitikėjimu bendravo.

Apie bėdą. Po susitarimo dėl interviu įžengėme į užkulisius. Čia buvo visiška tamsa, degė vos kelios neryškios šviesos. Ir iškart tapo aišku – galima net ir nebandyti filmuoti. Be papildomo apšvietimo veidų nesimatys. Tuomet, Jurgis akimirksniu atidarė duris į apšviestą koridorių ir beliko tik filmuoti.

Mielai dar kartą, jau prabėgus keliems metams po šio įrašo, tai pakartočiau su Erika ir Jurgiu.

Tai ką daryti????

Sugalvojau: apsibrėšiu du kriterijus, ieškant dovanos – dovanosiu tai, ko  neįmanoma nupirkti. Tinka viskas: pačios kepti pyragai, serenados, ranka rašytas laiškas.  Tik visa tai nuobodoka – trūksta nuotykio. Tinka ir vyro atleidimas nuo dovanų mums pirkimo. Bet tai tegul dar lieka ateičiai. Todėl antras kriterijus – nuotykis. Ir berašydama supratau, kokia dovana bus.  Deja, atskleisti, kol kas negaliu. Galiu palikti tik užuomina – nuotrauka.

O dabar toliau – kaip esu seniau rašiusi, reitinguosiu vyrus. Tai štai ir naujas, paminėtiems penkiems vyrams kiek netikėtas, reitingas. O man nors ir ne pirmas, bet pripažinsiu, kad procesas subjektyvus ir labai linksmas.

Atsiprašau iškart, kad busiu primytyvi.  Ir antrą kartą iškart atsiprašau - savo kolegų. Kad  lygiai kaip vaikystėje negaliu atsisakyti malonumo viską papasakoti – sėdėdavau namo balkone ir laukdavau, kol iš darbo grįš tėtis tam, kad galėčiau pirma papasakoti visas namuose, įvykusias dienos naujienas – kas buvo, ką sakė, ką darė. Sutinku, ne visada gerai tas prigimimas, bet jau nebeatsiprašynėsiu.

Pradėsiu nuo vieno iš svarbių penkių vyrų. Edmundas. Labai kietas riešutėlis ir aišku uždera ne bet kada, o tik rudenį. Kai perkandi, jauti – vertėjo laukti. Lygiai taip su Edmundu buvo ir organizuojant Mototurizmo rali - kai jau visa Mototurizmo komisija nesulaukusi, kol Edmundas užderės t.y. išsakys savo nuomonę ir pasiūlymus, ką nors nuspręsdavo, jis būtinai tardavo savo brandų žodį. Po kurio ne kartą tekdavo imtis esminių pakeitimų. Vienas tokių pakeitimų buvo renginio plakato pakeitimas kitu.

Labai svarbus ir antras vyras – Dmitrijus. Pirmininkas Mototurizmo komisijos. Tad kaip ir dera pirmininkui – kur reikia kategoriškas, o kur nori slidus kaip žuvis. Muzikantą surado, motociklininkams lankytinus objektus išrinko. Jei  nieko įdomaus nepamatėt, kaltas jis. Lygiai taip pat kaltas, kad iki juosmens fotografavotės ežere ar dviračiais mynėt į Rumšiškių apžvalgos bokštą. Trumpiau tariant – jis muziką užsakė, o 40 vyrų pagal ją šoko. Tikiuosi Jums patiko. Man labai.

Ir trečias – Antonas! Inteligentiškas valstietis. Darbštus kaip bitė. Šalia geriau nestovėti ir nebandyti darbštumu pasivyti. Ne tik pats dirbo, bet ir dailią mergaitę prikalbino. Ačiū jam už tai. O geriausias pasišventimo renginiui įrodymas - sriuba. Taip virė, taip virė, kad neliko nė samčio. O juk virė, kol mototuristai keliavo, kai mototuristai ilsėjosi, valgė, rodos jau miegojo, kėlėsi. Vėl valgė ir išvyko.

Dar vienas vyras – Markas. Mototurizmo ralio logotipą sugalvojo ir nupiešė. Užduočių žurnalą - sudėliojo/apipavidalino.  Ir bulvės mototuristų sriubai nuskusto.  Mieli mototuristai, Jums tikrai pasisekė, jei sriuboje radot bulvių (Ar esat tikri, kad valgėte bulves?), nes  kas papuolą į šio vyro rankas, gali tapti be kuo – bulviniu motociklu, lėtuvu, logotipu, tik ne tuo, kuo turi būti.

Na ir štai – eilė gerai motociklininkų tarpe žinomam Pauliui. Prie visų limpa, kaip nafta. O iš naftos gimsta taip daug gero ir būtinai greito. Patirtis, dirbant  su renginiais, jį pavertė geležiniu diplomatu. Bet tik iš išorės. Pro tą geležį jam pačiam nejučia veržiasi tikrosios emocijos. Ir jos man tikrai labiau patinka. Vien todėl, kad tada matai tikrą Paulių.

Tik inteligentai žmonės gali patapti valytojais vien iš idėjos. Mat prie intelinegtų purvas nelimpa. Valdininkams tokia mintis – savo rankomis imti plauti Puntuką, kaip į kosmosą nuskristi. Nors šį kartą kosmosas tik 19 tūkstančių litų, bet kam nemokamai, jei gali litą padėti.

Albania klausiau pirmas 30 sekundžių, o vėliau nusiėmiau ausines. Rėkimas rėkimas rėkimas. Klausyti neįmanoma, tai mano subjektyvi nuomonė.

OHO. Armėnija. Pirmi ritmai kabina. Jau tikėjausi pasimėgauti, deja. Pasišokimai ir „bum bum“ – nuobodu, tradiciška, nuvalkiota. Sutaupyčiau laiko išjungusi.

Turkijos berniukai.. su cirku. Na bent jau melodija galima klausyti. Tik tai visai neįsimintinas kūrinys, nors ir panaudota skambi frazė life is beutiful. Roko gerbėjai gal ir suprato.

Serbia charizmatiskos merginos, o daina paperka melodija ir šypsenomis. Blogesnių buvo.

Rusija. PRIEDAINIS atsimenu. Rusiškasis Alano Chošnau variantas – nuobodi scenografija. Iki Dimos Bilan kaip iki kosmoso.

Šveicarija. mergina paperka dainos melodingumu ir trapumu. Kolkas tai pirma daina, kurią klausiau iki galo.

Gruzija. Energinga,o gal švelniai dramatiška. Neblogai , nors ir nesu šio stiliaus mėgėja. Ausys atsimena, lūpos bando niūniuoti.

Suomija: Melodinga, malonu ausiai, atsimintina. Kitame etape  garantuotai dainuos. Pliusas, kad dirbtinio saldumo išvengė.

Malta tipiška eurovizinė daina. Man nuobodi ir monotoniška. Nieko įspūdingo. Spėju į kitą etapą publika išrinks.

San Marinas prie vyno taurės mintimis klajoti puikiai tiktų. Kaip Eurovizijai gelbėja keli įdomesni akordai. Stebina ir patraukia dar ir tai, kad tamsiaodė atlikėja nerėkia, o dainuoja.

Kroatija Ausinių nenuėmiau. Suknelės transformacija didelio pliuso neprideda. Kaip klausytoja norėčiau mažo šou visos dainos metu, o ne tik pabaigoje. Triukas atrodo pigiai.

Islandija negirdėjau ausinės išgelbėjo… Bet publikai suskambėjo.

Portugalija tik spalvingi kostiumai, o dainos negirdėjau… išgelbėjo ausinės. Bet į antrą etapą pateks.

LIETUVA iš solidarumo ir simpatijos duodu dešimt. Už dainą dešimt ir už gerą nuotaiką. Nuojauta sako, kad turim patekti toliau. Daina suskambėjo puikiai.

Azerbaidžanas. Šilta ir klausoma.

Graikai Gal turiu silpnybę Sakiui(Sakis Rouvas), bet ši daina palieka įspūdį. Skirtingi stiliai, judesys pritraukia ne tik klausyti, bet ir stebėti. Esu papirkta. Daina tarp visų -  mano favoritė.

FINALE

1.Serbija

2.Lietuva

3.Graikija

4.Azerbaidžanas

5.Gruzija

6.Šveicarija

7. Vengrija

8. Suomija

9. Rusija

10. Islandija

O jis toks -  renkuosi  autoakademija ( kaip jau rašiau tik pradėjusi eksperimentą ), nes geresnio varianto neradau.  Kaina mažiausia (600 lt). Pliusas, kad pasiūlė ir vairavimo teoriją pakonsultuoti, nors kreipiausi tik dėl praktinės dalies t.y. vairavimo. Būtinai pasinaudosiu, nes  gyvas atsakymas visada aiškiau. Ir dar – su žmogumi apskritai bendrauti maloniau nei su KET knyga.  Taigi mane šis pasiūlymas sugundė.  Dar vienas pliusas už reakciją į mano laišką – susidarė įspūdis, kad ten dirba savo darbą mėgstantys žmonės.  O man tai reiškia, kad kursai netaps nepakenčiama prievole (sumokėjai, todėl per sukąstus dantis privalai eiti iki galo), bet bus labiau pramoga -  to aš ir tikiuosi.

Visi likę atsakymai sukėlė tikrą nuobodulį, nes buvo gryna statistika – mūsų kaina tokia ir viso gero. Jei jau viso gero, tai ne bėda – priešingai labai gerai! Ir tik ačiū. Nes viskas iškart aišku – ten nieko gero  ir nėra – greičiausiai ir sumokėjusi pinigus po pirmo klausimo  išgirsčiau viso gero. Viskas čia gerai, mat jų tikslas pinigėliai pinigai, o kliento poreikiai nelabai ir rūpėjo. Dar būtų ačiū, jei taip ir pasakytų. Ir čia tokių vienas atsirado -  ikonikov.lt. Už tai jiems pliusas. O jei kursus rinkčiausi tik pagal kainą(600lt), jie būtų mano favoritų sąraše.

O dabar ir apie merginas už vairo. Jos kelia kažkokius nepaaiškinamus procesus ne tik vyrams. Ir štai femina mobile mokyklos tinklalapyje viena tokių gražuolių (žvelgianti iš titulinės nuotraukos) mane įtikino. Jau įsivaizdavau save jos vietoje. Ir įtikėjau, kad moterų čia tik ir laukia. Kitaip, kam ta gražuolė? Bet vos tik sulaukiau atsakymo  supratau -  KLYDAU. Gražuolė iš foto tik reklama -  dailioji lytis čia nė prie ko. Gavau copy paste pasiūlymą  su kaina (710 litų – nes motociklai kaip Regitroje). Pasiūlė 50lt nuolaidą.  Dėl nuotraukos kalta tik pati – visi puošiamės štai ir femina mobile įsidėjo gražios moters nuotrauką. Viskas čia ok. Tuo labiau, kad dėl grožio išsižadėti būtų neprotinga. Todėl minusas šiai mokyklai ne už tai. Už šūkį, kuriame žada  dėmesį asmeniškai kiekvienam. Bet vos suteikiau jiems tokią progą(laišku), jie į tai net nesureagavo.

Moto kursų eksternu kainos:

1. Autoakademija.lt - 600lt+atsakys į teorinius klausimus
2. ikonikov.lt – 600lt
3. motoakademija.lt – 600lt
4. draiveris.lt- 620lt
5. gerokelio.lt – 650lt
6. keliuzvaigzdes.lt – 650lt
7. Femina mobile – 710lt – minus nuolaida 50lt
8. autologija.lt – 710lt
9. jasuciomokykla.lt – 750lt
10. vairavimomokykla.com – 800lt

Taigi ėmiau internete ieškoti mokyklos, kurioje galėčiau mokytis motociklo vairavimo praktiką eksternu. Daug nevyniojus prisipažinsiu pirmiausiai dėmesį atkreipiau į kainą.  Ji manęs nenudžiugino – kaina svyruoja nuo 1000 LT už pilnus kursus iki pigiausio varianto – 600 Lt, kuriuos  duoda Motoakademija.  Žinau, instruktoriai ir kiti, kurie į motociklo vairavimą žvelgia kaip į meną, pasakys, kad reikia rinktis tą mokyklą, kurioje išmokys meistriškai t. y. gerai vairuoti.  Ir aš  – sutinku!

Tik viena bėda. Aš kaip būsima motociklo vairuotoja negaliu įvertinti, kurioje mokykloje mokys gerai. Rinkčiausi tą, kurioje mokys lenktynininkai, vieno rato meistrai. Bet tai negarantuoja, kad pakliūsiu pas gerą pedagogą. Todėl likau prie kainos.

Parašiau laišką keturiolikai  vairavimo mokyklų Vilniuje, kurios teikia motociklo vairavimo kursus. Paaiškinau, kad planuoju mokytis A kategorija eksternu ir ieškau kuo mažesnė kainos. Taip pat paminėjau asmeninę vairavimo patirtį – turiu automobilio teises ir esu važinėjusi su motociklu po pievas. Be to paaiškinau, kad rinksiuosi tą mokyklą, kuri pasiūlys mažiausią kainą.

Kol kas atsakymo sulaukiau iš  4 mokyklų – Motoakademija, autoakademija, jasuciomokykla, gerokelio .  Ir supratau, kad apsirikau! – svarbiausia ne kaina, o tai kaip atsakė į mano asmenišką laišką t.y. su manim bendrauja. Nes jei jau mokėsiu pinigus, noriu nebijoti užduoti klausimą, galu gale paprašyti, kad dar kartą paaiškintų. Jei jau dabar rinkčiausi,tai būtų tik vienas pasirinkimas – autoakademija.  Vieninteliai į mano laišką sureagavo adekvačiai – kaip į gyvą žmogų. O ir kainą pasiūlė ne didesnę nei kiti -  600 Lt. + nemokamai papildomas teorijos pamokas. Jei kam įdomu, mūsų pokalbis atrodė štai taip:

Sveiki,

Planuoju mokytis A kategorija eksternu. Ieškau kuo mažesnės kainos.

Automobilio teises turiu. Esu su Yamaha TTR 600 važinėjusi miško proskynoje. Dabar internete radau mažiausią kainą – 600 Lt. Siunčiu šį laišką visoms vairavimo mokykloms, kurios teikia motociklo vairavimo kursus(praktinę dalį).Pasirinksiu tuos, kurie pasiūlys mažiausią kainą.

Lauksiu jūsų pasiūlymo.

–
Pagarbiai
Birutė Vaitkutė

Sveiki,

Siūlome rinktis tuos, kurie gerai, atsakingai moko, turi patirties. Eismas toli gražu ne proskyna.
Kaina būtų šeši šimtai litų. Nemokamai gautumėte papildomas teorijos pamokas, kurias veda Lietuvos asfaltinių žiedo lenktynių dalyvis Rimantas Bešėnas. Pamokų metu aptariami motociklų valdymo, eismo, posūkių įveikimo ypatumai.

linkėjimai,

autoA

–
Pagarbiai,

Autoakademija
vairavimo mokyklų grupė

Likusios trys mokyklos atsakė taip lyg  užklausimą būtų gavusios iš roboto. Štai atsakymai:

Šiandien galėčiau sušukti  – “Valio!” O jei dalyvaučiau pokalbyje dėl darbo, galėčiau teisuolišku veidu darbdaviui ilgai aiškinti apie tai, kad jis  neturi teisės atsisakyti priimti į darbą tik todėl, kad aš ketinu turėti vaikų (Šiandien Darbo kodekse Seimas įteisino draudimą atsisakyti priimti į darbą dėl ketinimų turėti vaikų.). Bet ne! Džiaugsmas manęs tikrai neima. Aišku, nuo kažko Seimui pradėti pats laikas. Bet ar tai bus veiksminga,  geriausiai parodys praktika. O džiaugtis nelabai ir yra kuo,  nes iškreipto darbdavių (ir ne vien tik jų) mąstymo joks darbo kodeksas nepakeis. O į teismus ne kiekviena puls.

Ir nepamiršau aš  darbdavio argumentų TOP(žemiau). Tikra tiesa. Tik ta tiesa tinka ir vaikų neturinčioms, o taip pat ir vyrams. Tai prie ko čia ketinimas turėti vaikų?

Darbdavys ne labdaros organizacija – kai pvz., facebooke laiką leidi, tada -  labdaros?

Vėl reikės ieškoti naujo žmogaus ir jį apmokyti -  kai žmogus pats išeina iš darbo, nereikia naujo specialisto ieškoti?

Jei ir dirbs, tai nuolat prašysis išleidžiama: vaikas serga, sauskelnių pritrūko,…; – patys nesergam ir jokių asmeninių problemų neiškyla.

Sąrašą būtų galima vardinti iki begalybės. Ir su vaiku ar be  svarbu tik viena – atlikai tau patikėtą darbą arba ne.

Po mišką bent kol kas (balandžio 12 Seimas galutinai svarstys miškų įstatymo pataisas) galima drąsiai vaikščioti.

Pasirodo ir politikai kartais mąsto. Tikiuosi, kad to sveiko proto iki įstatymo pasirašymo pilnatis ar kokie kiti pinigų vėjai nepapirks.